- paprotinis
- paprotìnis, -ė adj. (2) NdŽ; L135 iš papročių kilęs; su papročiais susijęs: Tarp daugybės paprotinių ir tradicinių dalykų buvo liečiami gimtadienio ir vardadienio klausimai sp. Lietuvoje medžiotojai nuo senų laikų laikydavosi tam tikrų paprotinių medžioklės taisyklių sp. | Šalia įstatymų yra dar paprotinė (nerašyta, iš papročių einanti) teisė, kuri cementuoja šeimą sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.